- verdingis
- ×vérdingis (s. vok. Vierdung) sm. (1) J, NdŽ, KŽ, Rk, Kp, Pšl, Rm; Š, Rtr istor. trijų skatikų, arba pusantros carinės kapeikos, pinigas: Ką gi už vérdingį nusipirksi – tik baronką Krns. Už vérdingį seniau pasigerdavom Pnm. Tarnavo par vieną ūkinyką, gaudamas kasmet ažu tarnystę algos: verdingį (tris skatikus) ir bandelę BsPII192(Jž). Norėjo viską perkainuoti ir išvydo už verdingį davusi tris skatikus Vaižg. Idant perstotų dantį gelt, reikią liūnan atagalia ranka įmesti verdingį arba kokį nors verdingio vertą daiktą LTI144. Aš tau užmokėsiu nei verdingėliais, nei skatikėliais – celkovais muštikėliais NS1141. Jaunos marčios po verdingį, senos bobos po skatiką LLDI229(Pnd). Senybos žmogus turi verdingį (gerai gyvena) Prng.
◊ sàvo vérdingį kìšti stengtis įsiterpti: Nekìšk sàvo vérdingio, kur nereikia Skp.
Dictionary of the Lithuanian Language.